Mielas drauge!

Narkomano gyvenimas neprasideda nuo siaubingų dozių, kalėjimų, rūsių, kaulų laužymo, beviltiškumo. Bet visa tai gali užgriūti labai greitai ir neišskiriant tavęs iš kitų – nesvarbu, ar esi  verslininkas, ar sportininkas, ar akiniuotas mokinukas, dievinantis algebrą ir fiziką.

Kai pradėjai vartoti narkotikus, tikriausiai galvojai, kad niekada netapsi narkomanu, kad priklausomu nuo narkotikų gali tapti bet kas, tik ne tu.

Ir štai tu ,,kiurksai“. Prasideda problemos. Iš pradžių nesupranti, kas vyksta. Nuolatinė įtampa tarp tavęs ir tavo tėvų. Palieka mergina. Nebeskambina draugai (tačiau nuolat turi bendrauti su ,,reikalingais“ pažįstamais). Vėliau netenki darbo, meti mokslus. „Bet tuoj, labai greit, viskas susitvarkys, juk narkotikai čia niekuo dėti, tai tik juoda dėmė mano gyvenime. Viskas praeina ir tai praeis“ – galvoji tu ir esi įsitikinęs: „Galiu bet kuriuo momentu „užrišti““.

Galima kiek tik nori apgaudinėti save, gimines ir artimuosius, versti kaltę dėl visko, kas su tavimi vyksta, aplinkybėms. Bet visa tai tęsis tol, kol tu nesuprasi, kad esi įstrigęs narkotikų pinklėse.